suvarinėti

suvarinėti
1 suvarinė́ti K, J, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; R, MŽ, N 1. Slv, Dg, Krm iter. dem. 1 suvaryti 1: Jis (piemuo) ir dirbo su vyrais, o vakare dar pristatė suvarinėti karvių iš dobilienos M.Katil. [Ganomos] žąsės leka po vieną, ne karvė – nesušauksi; kol anas suvarinė́ji į kupetą, turi lakstyti Krž. Suvarinėjo visus šernus in krūvą ir parginė namo BsPIII242. Ji suvarinė́jo žąsis tvartan NdŽ. Ar paukščius jau suvarinė́jai? Slv. ^ Adomienė surenka žodžius, lyg avis suvarinėja būrin L.Dovyd. | refl. tr.: Onelė susivarinė́jusi vėl gano pūdyme NdŽ. Vakarui užėjus, bėgo greitai namo prie gyvuolių susivarinėti Sln. 2. J žr. 1 suvaryti 1: Da gerai, kad supančioti [paršai], o kad ne – suvarinėt reikia Btrm. Tę visas sodžius suvarinė́j[a] tvartan [avis] Azr. 3. refl. tr. išvaryti visus: Danut, susvarinė́k muses Šmn. 4. DrskŽ iter. dem. 1 suvaryti 4: Suvarinė́[ja]u šieną voluosen Dglš. Tus akmenis sutvarkė, suvarinė́jo, buvo anie išsklaidyti tokie Kv. | refl. tr.: Debesys šliaužia, susvarinė́[ja]u [šieno] plonumas Dglš. ║ Lentukes suvarinė́ja, kad būt lygūs galai DrskŽ. Mat toki lenta būs plati, teip suvarinė́s, ka dailiausiai tas stogas stovės Knt. Pakloja an grebėstų, suvarinė́ja gražiai [kūlius], priveržia [su vytelėmis] Alz. Tiesi [šiaudus], kad lygiai būtų, paskui suvarinė́ji, subadai PnmŽ. Dešimties palų sijoną suvarinė́jau, kad kas neantliptų bažninčio[je] Tl. Kvaldeles liuob teip dailiai suvarinė́s sijonams Šts. ║ į vietą atstatyti: Nė vienas vaikas neužauga negriuvęs, tas suvarinė́ja kaulus į vietas Rm. Skučas išnirusį sąnarį suvarinė́jo, kamparu subraukė, surišo, greit sugijo Ss. ║ suveržti užkalus (lankus): Šiandien pabaigsiu didžiosios bačkos lankus suvarinė́ti Up. ║ prk. naujienas išsiaiškinti: Tai visas gimines suvarinė́si (apkalbėsi)? Akm. 5. Ėr iter. dem. 1 suvaryti 12: Reik sviestą suvarinėt, o ne tei palikt sumušus [p]Jrb. Da reik suvarinė́ti tus sviesto kruopukus LKT137(Prk). | refl.: Žiūrėk, ka gerai sviestas susivarinė́tų braukštely Vdžg. 6. žr. 1 suvaryti 15: Dar̃ tik suvarinė́jom kumelaites Lp. 7. tr. suplūkti: Suvarinė́j[o] karvėm, avimi subrukė [kelią] Lp. 8. intr. nuvažiuoti ir grįžti: Toj pačioj dienoj sunkiai suvarinėtum du rozus, dėlto šmotas kelio Ut. Aš norėjau suvarinė́t Dovydeliop Lz. 9. refl. užaugti: Rugiai pamažu susivarinė́jo Skr. \ varinėti; apvarinėti; atvarinėti; įvarinėti; išvarinėti; nuvarinėti; panusivarinėti; pavarinėti; padvarinėti; parvarinėti; pervarinėti; pravarinėti; išpravarinėti; privarinėti; razvarinėti; suvarinėti; užvarinėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • suvarinėti — vksm. Kiaulès suvarinėjo į tvártą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apvarinėti — 1 apvarinėti tr. K 1. LzŽ bent kiek nubaidyti, apnaikinti: Žukų buvo an bulbų, ale kąsnį apvarinėjom LKKXXIX183(Lz). 2. iter. dem. 1 apvaryti 5. ║ Bačkos cypa lankais apvarinėtos Pvn. 3. Vlkv, Skr, Kpč, Rmš iter. dem. 1 apvaryti 6. ║ Išvarinėja… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvarinėti — 1 atvarinėti tr. K; SD1105, SD110 1. K iter. dem. 1 atvaryti 1. | refl. tr. K. 2. žr. 1 atvaryti 1: Jau piemuva atvarinėja [karves] Pls. Bočia atvarinėjo gyvį pavakarėn LzŽ. | refl. tr. K: Kad atsivarinėju kiaules nūnai, tai nėra jau jos Dv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpravarinėti — 1 ×išpravarinėti (sl.) tr. išvaikyti: Tep ateina milicija, išpravarinėj[a] LKKXXIX183(Lz). varinėti; apvarinėti; atvarinėti; įvarinėti; išvarinėti; nuvarinėti; panusivarinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvarinėti — 1 išvarinėti tr. K, Rtr, Š, DŽ1, KŽ, LzŽ, DrskŽ 1. Š, Grv, Btrm iter. dem. 1 išvaryti 1: Išvarinėk gyvolius į ganyklą visus J. Čia bobutė vėl bėga, išvarinėja pati gyvulius, kiaules V.Krėv. | refl. tr.: Nebeliko jokių gyvulių – visus juos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvarinėti — 1 nuvarinėti tr. K, NdŽ, KŽ; N iter. dem. 1 nuvaryti: 1. refl. Visi nusvarinėjo [gyvulius į ganyklą] Lp. 2. Nuvarinėti pagalį paėmus nematai tuos išdykėlius Žem. Eik, nuvarinėk žąsis nuo avižų! Grž. 3. žr. 1 nuvaryti 2: Darže jų (vabalų) daug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • padvarinėti — 1 ×padvarinėti (hibr.) tr. 1. varyti prie ko: Piemuoj padvarinėja telaičius gyviop LzŽ. Reikia karvę padvarinėt zaras pas bernuką Zt. 2. refl. irtis: [Žuvys] padsivarinėja asčiukais (pelekais) itais LzŽ. varinėti; apvarinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • panusivarinėti — 1 panusivarinėti (dial.) tr. visus nusivaryti: Panusvarinėjo avis Dv. varinėti; apvarinėti; atvarinėti; įvarinėti; išvarinėti; nuvarinėti; panusivarinėti; pavarinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parvarinėti — 1 parvarinėti K, KI361, NdŽ, KŽ iter. dem. 1 parvaryti. | refl. NdŽ. varinėti; apvarinėti; atvarinėti; įvarinėti; išvarinėti; nuvarinėti; panusivarinėti; pavari …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavarinėti — 1 pavarinėti tr. K, DŽ1, KŽ 1. Dbk, Lp žr. 1 varinėti 1. ║ Galėdavo arklį ir vaikas pavarinėt (minant linus) Alz. Bočia aria, o sūnus pavarinėja arklį LzŽ. ^ Bėda bėdą veja, bėda pavarinėja KrvP(Drsk). ║ LKKII217(Lz) Blogai, ka jau pradeda par… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”