- suvarinėti
- 1 suvarinė́ti K, J, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; R, MŽ, N 1. Slv, Dg, Krm iter. dem. 1 suvaryti 1: Jis (piemuo) ir dirbo su vyrais, o vakare dar pristatė suvarinėti karvių iš dobilienos M.Katil. [Ganomos] žąsės leka po vieną, ne karvė – nesušauksi; kol anas suvarinė́ji į kupetą, turi lakstyti Krž. Suvarinėjo visus šernus in krūvą ir parginė namo BsPIII242. Ji suvarinė́jo žąsis tvartan NdŽ. Ar paukščius jau suvarinė́jai? Slv. ^ Adomienė surenka žodžius, lyg avis suvarinėja būrin L.Dovyd. | refl. tr.: Onelė susivarinė́jusi vėl gano pūdyme NdŽ. Vakarui užėjus, bėgo greitai namo prie gyvuolių susivarinėti Sln. 2. J žr. 1 suvaryti 1: Da gerai, kad supančioti [paršai], o kad ne – suvarinėt reikia Btrm. Tę visas sodžius suvarinė́j[a] tvartan [avis] Azr. 3. refl. tr. išvaryti visus: Danut, susvarinė́k muses Šmn. 4. DrskŽ iter. dem. 1 suvaryti 4: Suvarinė́[ja]u šieną voluosen Dglš. Tus akmenis sutvarkė, suvarinė́jo, buvo anie išsklaidyti tokie Kv. | refl. tr.: Debesys šliaužia, susvarinė́[ja]u [šieno] plonumas Dglš. ║ Lentukes suvarinė́ja, kad būt lygūs galai DrskŽ. Mat toki lenta būs plati, teip suvarinė́s, ka dailiausiai tas stogas stovės Knt. Pakloja an grebėstų, suvarinė́ja gražiai [kūlius], priveržia [su vytelėmis] Alz. Tiesi [šiaudus], kad lygiai būtų, paskui suvarinė́ji, subadai PnmŽ. Dešimties palų sijoną suvarinė́jau, kad kas neantliptų bažninčio[je] Tl. Kvaldeles liuob teip dailiai suvarinė́s sijonams Šts. ║ į vietą atstatyti: Nė vienas vaikas neužauga negriuvęs, tas suvarinė́ja kaulus į vietas Rm. Skučas išnirusį sąnarį suvarinė́jo, kamparu subraukė, surišo, greit sugijo Ss. ║ suveržti užkalus (lankus): Šiandien pabaigsiu didžiosios bačkos lankus suvarinė́ti Up. ║ prk. naujienas išsiaiškinti: Tai visas gimines suvarinė́si (apkalbėsi)? Akm. 5. Ėr iter. dem. 1 suvaryti 12: Reik sviestą suvarinėt, o ne tei palikt sumušus [p]Jrb. Da reik suvarinė́ti tus sviesto kruopukus LKT137(Prk). | refl.: Žiūrėk, ka gerai sviestas susivarinė́tų braukštely Vdžg. 6. žr. 1 suvaryti 15: Dar̃ tik suvarinė́jom kumelaites Lp. 7. tr. suplūkti: Suvarinė́j[o] karvėm, avimi subrukė [kelią] Lp. 8. intr. nuvažiuoti ir grįžti: Toj pačioj dienoj sunkiai suvarinėtum du rozus, dėlto šmotas kelio Ut. Aš norėjau suvarinė́t Dovydeliop Lz. 9. refl. užaugti: Rugiai pamažu susivarinė́jo Skr. \ varinėti; apvarinėti; atvarinėti; įvarinėti; išvarinėti; nuvarinėti; panusivarinėti; pavarinėti; padvarinėti; parvarinėti; pervarinėti; pravarinėti; išpravarinėti; privarinėti; razvarinėti; suvarinėti; užvarinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.